- rokuoti
- 2 ×rokúoti, -úoja, -ãvo (l. rokować) 1. intr. patarti: Aš jam gerai rokavau, ale jis manęs neklausė Stč. ║ tartis: Šiuodu rokúo[ja], kaip aną reik[ia] nužudyt (ps.) Pln. Mudu su žmona rokúojav, ką darysim Pgg. | refl.: Reiks rokúotis su pirmininku, gal duos šiaudų Jnš. Nu pat rytmečio rokúojas i nėkaip pri vieno neprieita Kv. Rokúokis nesirokãvęs, jeigu susitarti neįmanoma Als. Kaip mes čia rokúosmos su tais piningais Šv. Pradėjo rokúotis apei nuvežimą ir piningus BM314(Bt). Gaspadoriai… rokavos, kas reiks ant rytojaus dirbti BM24(Skp). Rokúokis, dukrele, su motule, kol laikas Al. Karčemo[je] atradau poną Borevyčią ir poną Godlevskį besirokuojančius P. Kitą kartą žmogus su velniu susitikę ir ėmę rokuotis apie bandžiulystę LMD(Sln). 2. tr., intr. kalbėti, šnekėti: Jis liuobėjo rokuoti N. Rokúoji, rokúoji, ir vis tas pats Vs. Klebonas atsigėręs ėmė kaži ką rokuoti apie kokią medžiagą bažnyčiai Žem. Aš pats laukiau ir kitiems apie tai rokavau A1885,221. Rokuok nerokuok, nėko gero neišrokuosi Rt. | refl.: Apei ką teip ilgai su juo rokavaĩsi? Slnt. Ka rokúojas abudu pri vartų! Všv. Dabar tai laikas tau rokuotis! Bėk vandens parnešk LzP. Ką jūs galit i rokúoties par dienų dienas?! KlvrŽ. Su durniu nėkumet dorai nerokúosys – tujau išvažiuo[ja] į lankas Slnt. Rokúokis su subine! Slnt. Rokúojasi kaip kiaulė su žąsinu Krtn. Ana tujaus atsibudo ir pradėjo rokúoties BM367(Grg). ^ Kas daug rokúojas, mažai dirba Slnt. Stalas rokúojas, o šeimyna valgo (kiaulė su paršiukais) Yl. ║ refl. mokėti kalbėti, vartoti kokią kalbą, tarmę: Ir anie lietuviškai vien rokúojas, tie vaikai Plng. Ar ans moka žemaitiškai rokúotis? Lž. Prasčiai ir aš rokúojuos [tarmiškai] Vkš. 3. intr. ginčytis, bartis: Reiks tau kukuoti su gegutėlėms, reiks tau rokúoti su anytėlėms. – Velim kukuoti su gegutėlėms, ne ką rokúoti su anytėlėms (d.) Gg. | refl.: Tos bobos visą dieną rokãvos Lkš. Anuodu nėkada tarp savęs nesirokãvo, geruoju gyveno Rt. Gėrė visi, rokãvosi i susipešė Bgt. Nors juodu ir broliai, bet rokúojas ir rokúojas per dienų dienas Mrj. Taip rokúodamies tik nesusipeškit Krok. 4. tr. apkalbėti: ^ Rokúojamasis visumet keliu eita Grg. 5. tr. sakyti, teigti: Jis rokuoja, kad parduot tą telyčią, ir gana Srd. Norvydas rokúo[ja], ka bulbes laikas jau kasti Pp. Jonukas rokúoja eisiąs į daktarus Krtn. Tai tu rokúoji, kad jis negrįš šiandien? Lnkv. Jauniejai paklausykiat, ką seniejai rokúo[ja] Lkv. Geriau, rokúo[ja], ubagais eiti, ką pas tokį vaiką gyventi Všv. Buvo, rokúoja, vakar tetė užvažiavęs Mžš. Rokúoja daug vakar dyvų mačiusi Šauk. Rokúoji, da negerai gyventi Pkr. Rokúoja, kad būčia tos duobės neradęs, tai, sako, būčia ir nepatikėjęs: maža kada kap sapne susapnuoji Krn. Juziuk, – rokúoja, – nueik, išleisk tą karvę, kur pritvinkus Lnkv. Apkabino kaklą. – Mama, neisiu, ir gana, –rokúo[ja] Žeml. \ rokuoti; aprokuoti; atrokuoti; įrokuoti; išrokuoti; nurokuoti; parokuoti; perrokuoti; pasirokuoti; surokuoti; užrokuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.